Krosnys būna labai įvairios

Krosnys pastatytos iš plytų yra gana paplitusi krosnių rūšis ir turi nemažai pranašumų prieš kitas krosnių rūšis:

1. prieinamos medžiagos;
2. pakankamai nebrangios;
3. labai patikimos ir ilgaamžės;
4. užima palyginus nedaug erdvės.

Plytinės krosnys skirstomos pagal mūro storį:

• plonasienės;
• storasienės;
• kombinuotos.

Plonasienių krosnių sienelės storis yra iki pusės pytos. Tokios krosnys greičiau įšyla ir yra lengvesnės, bet ir skleidžia šilumą trumpiau dėl mažesnės savo masės.

Storasienės krosnys yra statomos pusės arba visos plytos storio sienom. Tokios krosnių sienos tinkamos šildyti nuolat gyvenamas patalpas. Jos įšyla ilgiau, bet ir skleidžia šilumą ilgiau. Paprastai krosnys statomos iš pusės plytos, bet atskirais atvejais galima ir iš visos plytos (siekiant konstrukcijos tvirtumo arba akumuliacinės masės padidinimo). Krosnys nuo seno statomos ne tik kaip šilumos šaltinis, bet ir skanaus maisto gaminimo, vandens šildymo įrenginys be to galima ir šiltai pagulėti ant šilto gulto bei grožėtis degančia liepsna. Pagal paskirtį krosnys būna buitinės ir pramoninės (pastarosiose karščiu apdorojamos medžiagos ir gaminiai). Buitinė krosnis naudojama:

• šildyti patalpoms (šildymo krosnis),
• vandeniui šildyti (vonios ar pirties krosnis),
• maistui gaminti (viryklė),
• duonai kepti (duonkepė).

Būna ir mišrios paskirties krosnių.

Šildymo

 Pirties

 Maisto gaminimo

 Kombinuotos